tijūnas

tijūnas
tijū̃nas (brus. цiвyн<germ. islandų thjonn) sm. (2) J, tijū́nas (1) 1. Q565, SD400, CI81, Sut, I, N, BS145, [K], M, J, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, K istor. tarnas; prižiūrėtojas: Tada regėjo Jozefas juos ir Benjamin bylojo savam tijūnui: – Parvesk šius vyrus namopei, pamušk ir pagatavyk, nesa anys ant pietumis su manimi valgys Bb1Moz43,16. Ir byloja savam tijūnui BB1Moz43,16. Žmogus nekuris didžturis buvo, kuris turėjo tijū̃ną, ir tas buvo jamp apraišytas DP305. Bet ką gi vienok turi daryt tasai mizernas tijū̃nas, idant išvengtų teip baisaus sūdo DP307. 2. MLTEIII546, LTEXI303 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valsčiaus, apskrities valdytojas – kunigaikščio vietininkas: Žemaičių bajorams buvo suteikta teisė rinkti Žemaitijos seniūną ir apskričių valdytojus (tijūnus), kuriuos didysis kunigaikštis tik tvirtins rš. Pagal I statuto didžiojo kunigaikščio dvarų valstiečių bylas sprendė tijūno teismas MLTEIII528. 3. Ar, Vl, Grš, Eiš, Ut dvaro paskirtas baudžiauninkų prievaizdas, prižiūrėtojas, vaitas: Tijūno pareiga buvo žiūrėti, kas kasdien gaunama ir išleidžiama, sekti, kad nekiltų gaisras, kad neįsibrautų vagys, kad valstiečiai gerai dirbtų rš. Tijū̃nas mušdavo žmones, kai buvo dvarysta Pl. Atjojo tijū́nas raitas ir kiekvienam su bizūnu par pečius Krt. Tai liepęs [klebonas] savo tiem tijū̃nam atadaryt vartus ir pasakęs, kad paleiskit šituos gyvulius (baudžiauninkus) LKT302 (Sv). Tas tijūnas dėl pono buvo labai geras BsMtII116(Prnv). Eit apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijū̃nas… ir nė vienas nemato, kad briedis yra kerčio[je] PP13. Kad aš ejau par dvarą, susitikau tijūną. Aš tijū̃nui – labą dieną, manei tijū̃nas – kuoką JD659. Tijūnas – perkūnas, urėdas – šėtonas, ir patsai ponulis – tas pats velnias Ns1375. Kas tave sugavo, sūnelaiti mano? – Tas tijūnas atėjūnas apsisuko su bizūnu, dėdelaiti mano! LLDI227. Viens brolelis urėdu, o antrasis tijūnu LTR(Plt). Ateina urėdas ir paskui tijūnas, – Dominyko nabagėlio dreba visas kūnas A.Strazd. ^ Vaitas – pasaitas, tijū̃nas – kabelis, pats ponas – paršelis (juok.) Sug. Tijūnas greitas, nepavys ir raitas LTsV170(Zr). Tijūnas – pono akis ir ausis Vaižg. ║ senovės kaimo vyresnysis: Ir tijū̃no vaikai ganė – visi dirbo Drsk. 4. Jž, Db volungė.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • tijūnas — tijū̃nas dkt. Vi̇̀lniaus, Trãkų tijū̃nas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • urėdas — urė̃das (brus. ўpaд) sm. (2) Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, ùrėdas (1) K.Būg; Q24, H, H154, R, MŽ, MP63, ūrė̃das (2) KBII60, NdŽ, KŽ 1. Sut, Kos57, O, M, L, K.Būg, Rtr, KŽ, Plt, Pl, Skp istor. dvaro ūkio tvarkytojas, prievaizdas: Jis iš vaikio į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • labas — 3 lãbas, à adj. (4) K; N, K.Būg 1. turintis teigiamų bruožų, geras, teisingas: Tasai piršlys, labas žmogus, pačiai nesisakė JV551. Kad tu pažadėsi labamjam bernyčiui, retai atlankysiu, meiliai pakalbėsiu RD25. Jei joje taip neelgsimės, kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Laukininkas — A laukininkas (plural: laukininkai ) was a free peasant in the early Grand Duchy of Lithuania. Laukininkai formed the majority of the Grand Duchy s population.lt icon cite book| url=http://www.lzuu.lt/file.doc?id=17317 |format=PDF |first=Marytė… …   Wikipedia

  • apveizėti — 1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizėti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizėjo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizėjo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizėsiu visur,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • civūnas — ×civū̃nas (l. ciwun, brus. цiвyн) sm. (2) tijūnas: Prakišęs reikalą sūde civūnų, galėjo šauktis pas kaštelionį M.Valanč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • diena — 1 dienà sf. (4) 1. SD50, R metas nuo ryto ligi vakaro: Diena buvo labai graži Žem. Vakar visą dieną išbuvau namie J.Jabl. Lyja visa dienà Pc. Tokiõ[je] karštõ[je] dienõ[je] šienas kaipmat išdžius Pš. Dienõs jau ilga Krsn. Vasarą dienõs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karšenija — sf. mušimas, pėrimas, karšė: Jei tijūnas rasdavo bent vieną akmenėlį ant to kelio, tai nugarai būdavo karšenijos J.Marc …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kokas — 2 kokas sm. 1. = kuokas 1: Aš tijūnui labą dieną, manie tijūnas – koką JD659. 2. [K] = kuokas 6: Kokais žaisti N …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mušti — mùšti, a, ė ( o) 1. tr. R, K, DP104 teikti skausmą smūgiais: Mušu veidan SD271. Per ausį mušti N. Su šporais į paslėpsnas muša Ėr. Mušei žirgelį vis per galvelę KrvD180. Už tokį darbą tu esi muštinas Skd. Man regis, kad tokio mùštienai nereikia …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”